Keliautojo laiku žmona - su neįtikėtinai neįdomia pradžia, bet pradžiai nepriglystančia pabaiga. Jeigu būčiau galėjusi, būčiau tikrai pabliovusi ir ta proga nubraukusi keletą ašarų. Dėl tam tikrų priežasčių, to padaryti neišėjo. Ir Henris man išvis nepatiko, išskyrus tik tai, aišku, jog jis bibliotekininkas, ir dar kaip supratau, tikrai neprastas bibliotekininkas. Kler irgi ne iš kelmo spirta. Nežinau kuo jie vienas kitą papirko. Aišku, visada lieka mįslė, kaip čia atsitinka, kad vienas kitą, vyras ir moteris, įsimyli per vieną dieną… na, gerai, atsiprašau, per dvi, ypač, kai Henris dabartyje nepažįsta Kler. Bet mes jiems už tai atleisim, kad jie vienas kito įsikibę ir nepaleidžia net kai Henris dingsta neiaišku kur, neaišku su kuo; kai viską gaubia nežinomybė, kai viskas, atrodo, nulemta, net kai Kler 82 metai. Jeigu dar pavyktų susiveikti filmą, išvis būtų jėga.
Žodžiu, knyga keliauja į mano mėgstamų topą. Next - Romeo ir Džuljeta. Išsikovojau iš bibliotekos :)
HA!
1. Viljamas Šekspyras „Romeo ir Džuljeta” (visiškai savo valia)
2. Audrey Niffenegger „Keliautojo laiku žmona” (Indra liepė ;/)
3. Sue Townsend „Slaptas Adriano Moulo dienoraštis. Adriano Moulo brendimo kančios” (turėjau perskaityt 2011)
4. Joanne Harris „Gervuogių vynas” (po penkių ketvirčių apelsino nekilo ranka)
5. Paulo Coelho „Veronika ryžtasi mirti” (Coelho… AHA.)
6. kurią nors Jurgos Ivanauskaitės knygą (savišvietos tikslais)
7. Stephen King „Mizerė” (pažiūrėkit filmą)
8. William Styron „Sofi pasirinkimas” (mokslo labui ir savo labui)
9. kurią nors Žiulio Verno knygą (klasika gi)
10. kurią nors Kafkos knygą (iki šiol skaičiau parinktus kūrinius, dabar išsirinksiu pati)
11. Mark Twen „Princas ir elgeta”
12. E. M. Remarque „Vakarų fronte nieko naujo”
Rodyk draugams
12 knygų. Vieni metai. Ir, pasirodo, surinkti jas vienon krūvon nėra lengva. 12 knygų, kurias ilgai planavau perskaityti.
1. Viljamas Šekspyras „Romeo ir Džuljeta“ (visiškai savo valia)
2. Audrey Niffenegger „Keliautojo laiku žmona“ (Indra liepė ;/)
3. Sue Townsend „Slaptas Adriano Moulo dienoraštis. Adriano Moulo brendimo kančios“ (turėjau perskaityt 2011)
4. Joanne Harris „Gervuogių vynas“ (po penkių ketvirčių apelsino nekilo ranka)
5. Paulo Coelho „Veronika ryžtasi mirti“ (Coelho… AHA.)
6. kurią nors Jurgos Ivanauskaitės knygą (savišvietos tikslais)
7. Stephen King „Mizerė“ (pažiūrėkit filmą)
8. William Styron „Sofi pasirinkimas“ (mokslo labui ir savo labui)
9. kurią nors Žiulio Verno knygą (klasika gi)
10. kurią nors Kafkos knygą (iki šiol skaičiau parinktus kūrinius, dabar išsirinksiu pati)
11. Mark Twen „Princas ir elgeta”
12. E. M. Remarque „Vakarų fronte nieko naujo“
Alternatyvių knygų nerašysiu, nes planuoju perskaityti daugiau nei 12 knygų :)
Jau esu ant stalo pasidėjusi „Keliautojo laiku žmona” :)
Rodyk draugams
Ačiū, mano taupymo akcijai sekasi gerai. Naujos klaviatūros dar nenusipirksiu daugiau nei kelis mėnesius, bet kaip yra sakoma - gera pradžia - pusė darbo. Dar stengiuosi miegoti naktimis, keltis rytais, nemiegoti dienomis, mažiau sėdėti prie kompiuterio, skaityti knygas, pradėti ruoštis kursiniui, neužknisinėti žmonių taisant žodžius iš „ipač“ į „ypač“ (net nesuprantu iš kur tas įprotis), nenurauti katinui daugiau nei vieno ūso, nes kai jį glosčiau, jis ant kelių paliko vieną :(, nusimegzti pagaliau šaliką, kiekvieną vakarą valytis dantis ir… sakiau, kad taupau? :/

Rodyk draugams
Sportininkės iš manęs nėra ir nebus, nes bėgiot man tikra kančia, sėdėt prie kokio treniruoklio ilgai neturiu kantrybės, turėjau abonementą Vichy vandens parke, tai ką aš dariau? Deginausi!, pačiūžos man kelia paniką, o žygius išsiruošiu per kančias. Man ir pačiai keista, kaip drįsau pasirašyt slidinėt nuo kažkokio kilometrinio kalno. Bet, žinokit… BUVO NEREALU!!! Slidėse aš pirmąkart, gaudžiau kiekvieno žodį, pradėjau nuo pradinukų kalniukų, kur mane aprėkė instruktorius, nes stovėjau per arti ekskavatoriaus. O kad man toliau nuo jo nušliaužt neišeina?! Galiausiai nusprendžiau, kad gana man čia trintis tarp tos pradinukų minios, aš tam per daug didelė ir per daug savim pasitikinti, todėl reikia eit prie kilometrinio kalno. Nuėjau. Pasirodo turiu raumenų! Kuriuos skauda :) Išsisukau kojas, rankas, susitrenkiau pilvą, nugarą, užpakalį, slidės skraidė tai į dešinę, tai į kairę. Vienąkart vos neapsižliumbiau iš įniršio, kad kaip čia galiu nesugebėt neiškritus nors vienąkart nučiuožti nuo kalno? Bet aš tą kalną padariau! Che :) Ir labai rekomenduoju išbandyt savo raumenis snow arenoje. Vien jau verta patį pastatą pamatyt, jeigu ne dėl pastato, tai dėl muzikos, o jei ne dėl muzikos, tai dėl plakatų kalnuose… paslidinėti, aišku, irgi galima :))))
Rodyk draugams
Manau, kad vis tiek šeštadienį nebespėsiu aprašyti visų knygų, nes arba trukdys šeimyna, arba trali vali vakare, leidau sau tai padaryt truputį anksčiau.
2011m. sausio 1d. prižadėjau sau, kad per ateinančius metus perskaitysiu 100 knygų. Sportinis interesas apmalšo tik likus keliems mėnesiams iki 2012. Bet tai turbūt atsiskaitymų ir artėjančios sesijos proga. Šimtuko, deja, nepasiekiau. Nemanau, kad pasieksiu šiais ateinančiais metais. Galbūt, kai turėsiu sukaupusi tiek pat užsispyrimo, kiek šiais metais. Mano sąrašiuke puikuojasi 77 knygos.
1. Stephen Clarke, Vieneri metai mėšle (aš turėjau ją perskaityti dar kartą, kad prisiminčiau, kodėl ją laikau mėgstamiausia)
2. Bram Stoker, Drakula (studijų reikaliukai, bet nenusivyliau. Jeigu kuriam nors prasidėjo visuotinė vampiromanija, geriau pradėt nuo šios knygos)
3. Ana Frank, Dienoraštis (reikėjo prisiminti dar kartą)
4. Candace Bushnell, Seksas ir miestas (įvertinau viena žvaigždute iš 5. Tai turėtų viską pasakyti)
5. John Grogan, Marlis ir aš (žiūrėjau filmą - susigraudinau kaip ir pridera; skaičiau knygą - susigraudinau taip pat)
6. Louisa May Alcott, Mažosios moterys (studijų reikaliukai; kaip kitų rašytojų įkvėpėja, sakyč, kad pateisinama)
7. Iselin C. Hermann, Skubus paštas (nežinau kodėl ją pasirinkau, nežinau kodėl ją perskaičiau - mistika)
8. Jodi Picoult, Mano sesers globėjas (buvo akcija, negalėjau nenusipirkt. Užpykau, nes pabaiga mane nuvylė)
9. Ulf Stark, Tegul baltieji lokiai šoka (irgi studijų reikaliukai; ko tai nieko apie ją neatsimenu :(
10. Catherine Cookson, Mergiotė (kritiškai į ją sureagavau)
11. George Orwell, 1984-ieji (tai, ką būtinai reikia perskaityti… ne kiekvienam, bet kam reikia, tas supras)
12. Christine Nostlinger, Gretutė Zakmajer (vaikų literatūra jau savo malonumui. Iš vaikystės likęs geras įspūdis pasiteisino, valio!)
13. Irvin D. Yalom, Melagis ant kušetės (psichologo kriminalas, che che che)
14. George Sand, Mažoji Fadetė (gi klasika :))))))
15. Sophie Van Der Stap, Mergaitė su devyniais perukais (tai turbūt prasčiausia knyga apie vėžį, kurią esu skaičiusi)
16. Christine Nostlinger, Gretutei rūpi Hansiukas (žr. 12)
17. Iris Johansen, Bjaurusis ančiukas (tas pats romanas raudonais viršeliais, tik kietesniu viršeliu ir didesne lapų apimtimi. Visa kita - sutampa ir yra vienoda)
18. Otfried Preussler, Vaiduokliukas (turėjau tik kelias dienas ir man žutbūt reikėjo ką nors skaityti)
19. Christine Nostlinger, Gretutė, mano mažutė (štai čia ir prasideda… meilos seilos!)
20. Francas Kafka, Procesas (studijoms; verčiausi per save, keikiausi, spjaudžiausi, bet perskaičiusi supratau, kad Kafka yra Kafka ir jo niekas nepakeis)
21. Jorge Gomez Soto, Įsikibęs į orą (jaučiausi taip, kad be reikalo sugaišau kažkiek valandų)
22. John Ajvide Lindqvist, Įsileisk mane (prašau, nežiūrėkit filmo, skaitykit knygą)
23. Oscar Wilde, Doriano Grėjaus portretas (supratau, kad be reikalo ją skaičiau, nes paauglystėje buvau susidariusi palankesnį įspūdį)
24. Tuvė Janson, Mažieji troliai ir didysis potvynis (magiškasis realizmas, kuriam atsispirti neįmanoma. Ech)
25. Charlaine Harris, Miręs iki sutemų
26. Charlaine Harris, Mirusios širdys
27. Charlaine Harris, Mirusiųjų klubas
28. Charlaine Harris, Miręs pasauliui
29. Charlaine Harris, Mirtis už durų
30. Charlaine Harris, Neabejotinai miręs
(šiuo metu laukiu vasaros. Kodėl? nes pradės rodyt True Blood 5 sezoną, vaikai)
31. John Grisham, Gatvės advokatas (buvau pradėjusi skaityti, bet nepabaigiau. Šįkart priveikiau, spaudžiant terminui)
32. Balys Sruoga, Dievų miškas (gėda, turėjau ją perskaityti mokyklos laikais :(
33. Jay Asher, Trylika priežasčių kodėl (per ją pravažiavau stotelę, teko namo kulniuot pėstute)
34. Patricia Scanlan, Dvigubas džiaugsmas (nepateisino mano lūkesčių)
35. J. D. Salinger, Rugiuose prie bedugnės (yra keletas minčių, kurias verta užsirašyti. Bet nieko daugiau)
36. Thomas Keneally, Šindlerio sąrašas (metų atradimas!!!)
37. Thomas Harris, Avinėlių tylėjimas (noriu nenoriu, bet mintyse pradedu ją lyginti su filmu, kuris turėjo palikti įspūdį, bet paliko tik neišsakytą iki galo mintį)
38. Thomas Harris, Hanibalas (labai netinkama pabaiga. Labai)
39. Lauren Weisberger, Ir velnias dėvi Prada (kodėl rašytoja negali rašyti tik gerų knygų? kodėl būtinai turėjo prašyti ir netikusias?)
40. Jodi Picoult, Nykstantys pavidalai (vėl akcija, vėl perskaičiau, bet kitų knygų nenoriu)
41. Lauren Weisberger, Verta būti garsiam (žr. 39)
42. Annie Proulx, Kuprotas kalnas (o jūs patys ją perskaitykit, suprasit)
43. Nicholas Evans, Arklių užkalbėtojas (primena knygas raudonais viršeliais, tik šičia šiek tiek rimčiau)
44. Charlaine Harris, Gyvi ir mirę (išsikovojau!!!)
45. Joane Harris, Ledinukų bateliai (tai knyga, kuri turėtų tęstis, tęstis, tęstis ir… tęstis)
46. Joane Harris, Penki ketvirčiai apelsino (tiesiai šviesiai - ją skaityti buvo kančia)
47. Mary Kay Andrews, Skandaliukas (mokėjau maždaug 11lt., toks pat ir turinys)
48. Vidmantė Jasukaitytė, Aš nužudžiau savo dukterį (gerai, kad retai skaitau lietuvių autorių knygas)
49. Alan Bradley, Saldumas pyrago dugne (užsislėpęs auksas!)
50. Eoin Colfer, Norų sąrašas (būtų mano valia, būtų privalomame perskaityti knygų sąraše)
51. Stephenie Meyer, Jaunatis (skaičiau darbe pasislėpus nuo viršininko)
52. Charlaine Harris, From dead to Worse (nemėgstu skaitmeninių knygų, nemėgstu anglų k. knygų, bet ji - NEREALI)
53. Stephenie Meyer, Užtemimas (tuo pačiu turėjau paskutinę dalį, bet perskaičius užtemimą, nunešiau biblėn paskutinę dalį neperskaičiusi)
54. Charlaine Harris, Dead and Gone (žr. 52)
55. Marian Keyes, Sušis pradinukams (nieko blogo pasakyti negaliu, o tai yra jau gerai!)
56. Catherine Alliott, Eik po velnių, mielasis! (iš pradžių buvo šmaikštu, paskui pasidarė negera)
57. Valerie Tasso, Nimfomanės užrašai (duočiau penkias žvaigždutes, bet ranka nekyla, duodu dvi arba tris)
58. Karleen Bradford, Karalienė devynias dienas (neprilygo nė iš tolo Phillipa Gregory)
59. Mary Higgins Clark, Gražus ir šaltas veidas (galima skaityti, bet nieko neprarasi, jeigu neskaitysi)
60. Mirjam Pressler, Kartusis šokoladas (paverkšlenimų knyga :)
61. Johanna Lindsey, Pasakyk, kad mane myli (man atrodo, kad mano močiutei patiktų)
62. Izabela Sowa, Šviežių aviečių skonis (kai pasigesiu cinizmo ir ironijos, skaitysiu šitą knygą)
63. Anne Rice, Interviu su vampyru (kodėl? kodėl? kodėl? ji nėra tokia įspūdinga kaip filmas?)
64. Susan Mallery, Cukraus pagal skonį (svajonių knygos. Suprantat? :)
65. Suada, Sudeginta gyva (lyg būčiau paėmusi į rankas Tuk Tuk, Indija arba Šilko Kelią)
66. Alex Flinn, Pabaisa (susipykau su Rūta)
67. Sandra Henke, Mergaičių akademija (geriau nevargti, žiūrėt porno labiau apsimoka, didesnė nauda)
68. Rita Žukauskienė, Raidos psichologija (kursinio labui)
69. Kerstin Gier, Dar daugiau problemų (šmaikšti tai šmaikšti, bet šmaikštauti tokia tema nešmaikštu)
70. Alan Bradley, Koriko maišo virvė (žr. 49 P. S. geriau už Agatą Kristi)
71. Carlos Maria Dominguez, Popierinis namas (studijų reikaliukai; gerai, kad plona, blogai, kad visąlaik galvojau apie interpretacijas ir slaptas reikšmes)
72. Ričardas Gavelis, Jauno žmogaus memuarai (nelengvai įveikiama, bet lengvai įsimenama)
73. Lauren Weisberger, Tiffany žiedas (kodėl ji drįso parašyti šią nuobodybę, kai parašė šedevrą ir Velnias dėvi Prada?)
74. Juan Rulfo, Pedras Paramas (irgi studijų reikaliukai; nežinau ką daugiau pridurti - patiko?)
75. Stephenie Meyer, Brėkštanti aušra (žiauriai nustebino filmas, todėl ši knyga iškeliavo į mėgstamiausių topą)
76. Italo Calvino, Nematomi miestai (net nemėginkit tiesti rankos link šios knygos, kad ir kaip norėtųsi)
77. Johanna Sinisalo, Trolis (ideali pabaiga 2011-iems)
Myliu, bučiuoju ir iki kitų metų.

Rodyk draugams
Kažkuria. Dalimi. Nusivyliau. Nes. Išgirsti. Kad. Apie. Tave. Žino. Daugiau. Nei. Pats. Žinai. Yra. Liūdna.
Nėra nei šventinio ūpo, kažkoki prikibus simpatija neduoda laimės, naktim negaliu užmigt, nėra sniego, graužiuosi dėl šiuolaikinės literatūros egzamino rezultato (tai pakibę virš manęs, kaip koks juodas debesis), kad taip sunku rašyti į blogą, neturiu valios ir pasiilgau serialų žiūrėjimo, vasaros, dviračio, Vilniaus, katino, savo patalynės. Nuliūdau, nes pažadėjau sau, ko tikriausiai negalėsiu išpildyt, ir pykstu dėl to ir ant savęs, ir truputį ant kai ko, ko neminėsiu.
Rodyk draugams
Trečia diena stumdausi žmonių spūsty autobusuose ir troleibusuose (ir man tai visai nepatinka!!!), tai teko padaryt keletą pastebėjimų.
Močiutės, kurios pastoviai panosėj bumba, pačios nemuša sau talonėlių! Jau geriau užpuls tuščią vietą ir atsisės, bet siųs savo talonėlį per rankas iki kito autobuso galo. O žinot, ką sako, kai kam nors nepavyksta pažymėt talonėlio??? „Pažymėti tai vis tiek kažkaip reikia“. Žiūri į tave liūdnomis akimis ir toliau sau sėdi.
Kažkodėl visi stoviniuoja tik prie durų. Nori nenori ir tau tenka ten stoviniuoti, nes jeigu vienas keleivis nepasistumia į priekį, kur tikrai yra daug vietos, likusieji turi lipt vienas kitam ant kojų.
Jeigu nori stovėt su tašėm rankose, tai ir stovėsi. Dėl laisvos vietos atsisėsti reikia grumtis! Jeigu pamatai laisvą kėdę - BĖK!!!
Piko valandos??? Lauksi antro autobuso, nes į pirmą netilpsi.
Rusų įskaita - done, referatas - vis dar ne done ;/
P. S. Vakar žiūrėjau drugio efektą, tai, man atrodo, turėjau būt sujaudinta, bet to nebuvo. Reiškia nelabai geras filmas?
Rodyk draugams
Kol dar galutinai neišbyrėjo akys, reik brūkštelt porą eilučių. Ir kol dar yra ūpo! Ryt laukia keli atsiskaitymai, tai tikiuosi didžiulio palengvėjimo. Aišku, jeigu kažkas bus negerai, tai dar ir nubrauksiu keletą ašarų. Dar liks priveikt vieną referatą ir pagaliau tas nelemtas rašto darbų sezonas bus uždarytas! Ir kas sugalvojo, kad antri studijų metai sunkiausi? Treti irgi verčia iš koto. Ir word’as verčia iš koto. Mano kompiuteriniai įgūdžiai baigiasi, kai nebežaidžių žaidimų. Su lentelėm prasimaliau kelias valandas, kol padariau išvadą, kad man su jomis tikrai ne pakeliui. O kadangi vakarais arba mezgu šaliką, arba skaitau knygą, tai dar sunku nuspręst ko labiau noriu. Ir naujo šaliko reikia, ir knygą patinka skaityt (73!), o laiko abiems neužtenka. Su mezgimu išvis - sunku pradėt, bet sunku sustot. Žodžiu, kažkoks nervų kamuolys darausi. Šalutinis atsiskaitymų poveikis :)
>>>> klausom dainą geriau
Oi, ir dar pamiršau pasigirt! Buvau kine! Tadaaaam - brėkštančioj aušroj. Nesu didelė šitų knygų ir filmų gerbėja, aš labiau True blood mergaitė, bet šita dalis, tai ką VERTA pamatyti. Likau šoke, sužavėta ir iki pat vakaro negalėjau atsigaut nuo patirtų įspūdžių. Žiūrėkit ir drebėkit, vaikai :)
Rodyk draugams
Mano banko sąskaitos tuoj rodys minusą. O reikalų, už kuriuos, aišku, reikia mokėti, dar oi oi oi ir dar su kaupu. Kartais atrodo, kad pinigai patys pranyksta. Nors jau vien pas dantistę ši pusmetį palikau tiek pinigų, kad būčiau sukaupus nemažą premiją savo maksimos nuolaidų kortelėj, už kurią galėčiau pragyvent kelias savaites. O ką man dantistė dėl to pasako? „Vaikeli, tau visą gyvenimą reikės čia lankytis!“. Net nusipirkau naują, įmantresnį dantų šepetuką ir kiekvieną vakarą naudoju dantų siūlą. Prieš kelis metus tuo net nebūčiau patikėjusi, turbūt net nežinočiau kaip atrodo dantų siūlas.
Šiaip didžiausias malonumas, kuris suryja milijonus yra drabužiai. Ką aš galiu pasakyti? Mėgstu savo pinigus matyti kabančius spintoj ir tuo pačiu labai dėl to ant savęs pykstu. Jeigu ne mano sąžinės balsas V., turbūt minusai nebetilptų į banko sąskaitą. Jis yra mano pats pirmasis pagalbos numeris esant kritinei situacijai, kai reikia leisti pinigus.
Kadangi šiais metais tai daugiausiai pareikalavo išlaidų, pranešu, kad nuo kito mėnesio pradedu taupyti! Netgi rezgu planą chuliganą, kad tuos pinigus reik duot saugot žmogui su stipria valia, kuris atsispirtų mano verkšlenimams ir pinigų kaulyjimui.
…
Ir pati šituo netikiu, nes tai daryti žadu jau nuo rugsėjo :D
P.S. Pasakykit, kad ir jūs leidžiat pinigus? kad nesu tokia viena beviltiška pinigų niekintoja?
P.S.S. dabar pagalvojau, kad pats rimčiausias mano pirkinys yra dviratis :)
Rodyk draugams
Negaliu patikėti, mano blogas po naujako švęs dviejų metų gimtadienį! Nu tikrai, savo blogo rašytojos karjerai buvau davusi kelis mėnesius. Išvis mokykloj vos išstenėdavau keletą pastraipų, prieš lietuvių k. egzaminą graužiausi nagus ir roviausi plaukus iš nevilties, kad neparašysiu interpretacijos, o čia… du metai! Manau, kad šita nuostabia proga ryt vakare būsiu alaus mergaitė… bet su dviejų metų rašytojos patirtim! he he he
O dabar papasakosiu apie savo baubą pasimatymams.
Aišku, kas mane pažįsta kaip nuluptą, tai turbūt žino, kad esu DIDŽIULĖ pasimatymų gerbėja ir tiesiog noriu-negaliu kaip juos mėgstu. Jau prieš savaitę pradedu ruoštis puoštis, o atėjus lemtingai dienai negaliu atsidžiaugti savo sprendimu. Žinoma, nepamirštu pasidalinti tuo džiaugsmu su visais draugais ir nedraugais. Visi mielai dalina patarimus į kairę ir į dešinę, bet vis tiek kažkodėl išeina taip, kad nei vienu iš jų net nepasinaudoji. Iš to džiaugsmo, matyt.
Ryte atsikėlus, kartoji kad nėra čia kuo džiaugtis, reikia daug rimčiau į tai žiūrėti. Pasijunti kiek geriau ir visa tai ima atrodyti daug paprasčiau. Bet argi džiaugsmas išgaruoja? Aišku, kad ne. Pradedi tik nekantrauti. Taip džiaugiesi ir nekantrauji, kad likus kelioms stotelėms iki susitikimo vietos, imi primiršti kur turi išlipti. Kojos neklauso, o lipti tai reikia. Ir kaip tai suderinti?
Kadangi kandidatas į tavo širdį truputį vėluoja, džiaugsmas ima lietis per kraštus, o kai kadidatas pasirodo, apšauki, kad jis tavęs turėjo laukti jau nuo vakar vakaro. Ir dar kažkokie žodžiai pasipila, kurių pats žmogus nepažįsti ir nesupranti iš kur jie atsirado. Tarsi pats pirmąkart juos girdėtum.
…
Gerai gerai, gal ir sutirštintos čia tos spalvos, bet daug čia yra tiesos. Pasimatymų buvo visokių, visokių dar ir bus. Su bernais tai dar gal suprasčiau, bet kai tai dar būna ir su mažai žinomom panom??? Kodėl viskas negalėtų būti paprasčiau? Kodėl tuo metu gali net pamiršti savo vardą? Kur dingsta visas pasitikėjimas, drąsa, iškalba? Kodėl reikia jaudintis ir stengtis patikti? Kas tai išrado? Kodėl, jeigu visa tai supranti, niekas nesikeičia? Aš labai nepatenkinta savimi.
Tai yra visuotinis pranešimas visiems su kuriais teko susidurti ir dar teks susidurti. Kad paskui neapsimestų, kad apie tai nesakiau, o ypač, kad žinotų, kokių nepatogumų tai gali sukelti. Labai atsibosta tai kartoti kitiems, o ypač sau.
Gerai, tai buvo pasiteisinimas. Bet aš stengiuosi!
Ir aš baigiu įsimylėti vieną žmogų dėl to, kad prie jo galima atsipalaiduot. Linkėjimai jam :)
Rodyk draugams